Vita Morkūnienė, „Vilniaus diena“

2008–01–25

„Kitoks teatras į Lietuvą atėjo iš kito pasaulio - iš Vakarų. Jis ten atsirado gerokai anksčiau, jo ten yra daugiau ir įvairesnio", - teigia teatro kritikas Vaidas Jauniškis. Čia pat jis priduria, kad tai nereiškia, jog mes nuo Vakarų atsiliekame arba aklai perima­me kitokio teatro patirtį ir apraiškas. “ (...)

Kitoks teatras gimsta ne tik netra­dicinėse erdvėse, pasitelkus netradicinę dramaturgiją arba visai jos atsisakius. Kitokiame teatre plakamas įvai­rių žanrų ir stilių kokteilis, atsisako­ma ritualų, nyksta ne tik fizinis, bet ir dvasinis atstumas tarp aktorių ir žiūrovų, pastarieji neretai įtraukia­mi į veiksmą arba jaučiasi jo daly­viais. Kitokiame teatre - kitokia te­atrinė kalba. Vienas iš tokio teatro pavyzdžių Lietuvoje – ATVIRAS RATAS.  (...)

Spektaklis „Atviras ratas“ šiuo metu yra ryš­kiausias autobiografinio teatro la­boratorijos pavyzdys Lietuvoje. Gimęs iš atvirų pokalbių patir­ties, „Atviras ratas“ tapo 80 minučių trunkančiu absoliučiai netradiciniu teatro vyksmu. Tarp žiūrovų ratu susėdę jauni aktoriai atvirai išpažįsta savo gyvenimus. Savais žodžiais. Remdamiesi skirtinga patirtimi pasakoja jiems nutikusias istorijas, dalijasi išgyvenimais, pastebėjimais apie kitus žmones ir supantį pasau­lį. Tos istorijos pasirodė savos ir ar­timos toli už „Atviro rato" ribų. Pro­jektas sutraukė būrius kitokio teatro ištroškusio jaunimo. Sėkmės prie­žastis? Susikalbėjimas - tas pats bendras išgyvenimas, taip reikalin­gas kiekvienam.

Šio projekto idėją aktorius ir re­žisierius Aidas Giniotis bandė realizuoti dar 1989 metais, tačiau pirmą kartą „Atviras ratas“ buvo parodytas tik 2004-ųjų rugpjūtį Vokietijoje. Lietuvoje premjera įvy­ko spalio mėnesį Vilniuje ir Alytuje vykusiame nacionalinės teatrų vai­kams ir jaunimui asociacijos ASSITEJ festivalyje. Autobiografinės improvizaci­jos „Atviras ratas", kaip geriausias spektaklis jaunimui, apdovanotos „Auksiniu scenos kryžiumi". Šian­dien „Atviras ratas" vaidinamas jau trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir anglų.