Atviras ATVIRO RATO gimtadienis

Į Vilniaus mokytojų namų Didžiąją salę sugužėjo būrys žiūrovų, norinčių pasveikinti vieną jauniausių Lietuvos teatrų - teatro laboratoriją ATVIRAS RATAS- su vienų metų gimtadieniu.

Irmantas Bačelis („Respublika“ 2007-09-25)

Koncertas – išpažintis.          

Šventinį gimtadienio kon­certą vienas iš teatro aktorių Justas Tertelis pradėjo žodžiais, nusakančiais pačią kūrybinės laboratorijos esmę - atvirumą. Pirmoji koncerto dalis tapo sa­votišku aktorių prisistatymu - išpažintimi. Jaunieji aktoriai, neatitrūkdami nuo pagrindinio te­atro kūrybos principo - impro­vizacijos, atvirai ir nuoširdžiai dalijosi su susirinkusiaisiais sa­vo linksmais, juokingais ir liū­dnais prisiminimais apie tai, kas įvyko per pirmus metus.         

Šmaikščios improvizacijos susipynė lietuvių liaudies dainomis kurias jaunieji aktoriai kartu dainuoti pamėgo nuo pat pirmų studijų metų. Liaudies dainas keitė dainos iš spekta­klio "Senelės pasaka", sukurtos Salomėjos Nėries eilėraščio motyvais. Daugeliui primenan­ti vaikystę istorija buvo pirma teatro aktorių dovana patiems mažiausiems žiūrovams ir jų tė­veliams.       

Romantiškos "Eglės Žalčių karalienės" dainos užliūliuotus žiūrovus išbudino aktorės Agnės Kaktaitės smagus pasakoji­mas apie tai, kaip repetuojant spek­taklį "Trys parše­liai" picų išvežiotojas, atvežęs užsakytą maistą, liko be žado pamatęs tris jaunuolius, ben­draujančius žvy­gaujančių paršiukų balsais.      

Tarp smagiai ir šmaikščiai impro­vizuojamų nuoty­kių įsiterpė ir pri­siminimai apie bendrakursį ir kolegą Donatą Pauliukonį. Pasakojimus papildė filmuota medžiaga, kurioje visi dar buvo kartu. Vienoje jų Do­natas pasakojo draugams, kad neįsivaizduoja savęs senatvėje ir mano, kad mirs greičiausiai kokių trisdešimties "kažkur su meškere prie ežero". Panašiai ir įvyko...

Sparnuotos linksmybės       

Nostalgiškas nuotaikas iš­sklaidė antra šventės dalis. Smagiai ir triukšmingai aktoriai pristatė naujausią savo darbą -siautulingai "rimtą" spektaklį pagal K.Binkio satyrinę poemą „Sparnuotasis Matas“. Šis nepaprastas ir užkrečiantis Aido Giniočio režisuotas spektaklis nepalieka abejingų dėl siužeto įdomybių ir neatsiejamo tiek Keistuolių teatro, tiek ir ATVIRO RATO kūrybos elemento - dai­nų.        

Valiūkiškai traukdamas per dantį režisierių Aidą, Justas Tertelis vis dėlto sudainavo baladę, kuri buvo negailestingai "iškupiūruota" iš jo monospektaklio apie aktoriaus prasidėji­mą PRA.       

Artėjant kon­certo pabaigai, ATVIRO RATO vyriškoji pusė iro­niškai pasiguodė stipriosios lyties vargais ir skaus­mais, nevengda­ma dėl visų bėdų apkaltinti moterų. Tačiau nuo jų neatsiliko ir mo­teriškoji teatro lytis - tikra koncerto kulminacija neabejotinai tapo ATVIRO RATO merginų feminis­tinė dainos "Grįžta vyrai" pa­rodija.       

Po koncerto pasilikusiems artimiausiems ATVIRO RATO draugams ir artimiesiems buvo surengtas netikėtas koncerto pratęsimas - visus pralinksmin­ti nusprendė buitinių kamerinių koncertų meistrai "Chaltūra" -puiki užstalės dainų ir jų atlikė­jų parodija.       

Po vidurnakčio aktoriai su­laukė staigmenos - teatro direk­torė Eleonora Kasperūnienė pakvietė juos limuzinu nuva­žiuoti iki Tauro kalno, čia kie­kvienas į dangų paleido laimę nešančius šviesos žibintus su savo svajonėmis.